Pabandyk nuridenti bent vieną akmenį...

2011-12-15 17:54Kategorija: TobulėjimuiAutorius: Dalia Petrulienė
Pabandyk nuridenti bent vieną akmenį...

Aš ne vienas toks –svajojantis, ieškantis, dažnai klystantis. Tai yra mano tobulėjimas, nes įgyju patirties, mokausi iš klaidų, kiekvienoje problemoje ieškau prasmės. Manau, tai geriau, nei stovėti vietoje ir laukti – gal kas padovanos laimingą bilietą.

Pažaiskime. Pabandyk įsivaizduoti, kad laikai savo rankose loterijos bilietą į sėkmę. Tik viena smulkmena – prisipažink, kad bijai jį patikrinti, nes gal jis nelaimingas. Kas tada? Bet nepatikrinęs niekada ir nesužinosi. Ką daryti? Nebijok visiškai atsipalaiduoti – nuskrisk į savo vaikysės svajonių šalį. Patikėk, iškart suprasi, kad tai mitas, jog vaikai visko bijo. Prisimink, kaip norėjai išgelbėti pasaulį, susigrumti su didžiausiu blogiu... žvelgei tiesiai baimei į akis ir net nesupratai, kad kažko reikia bijoti. Tavo drąsa, geri ir nuoširdūs norai, gebėjimai, beribės fantazijos, kūrybiškumas... gyvena kažkur tavyje, bet tu visa tai užvertei po didžiausiu nereikalingų dalykų – pykčio, neapykantos, pavydo, neigiamų emocijų, nepasitikėjimo, didybės – kalnu. O dabar pabandyk nuridenti bent vieną akmenį nuo šito kalno. Jauti... atgyja pasitikėjimas savimi, gyvenimo žaismas – neigiamos emocijos paskendo kažkur smegenų glūdumos užkaboriuose – tau norisi judėti. Tad pirmyn! Nedelsk nė minutės, nes kiekviena diena yra tik viena – kita jau bus kitokia.

Noriu, kad prisimintum – kaip beskubėtum ir siektum savo didžių tikslų, nepamiršk, kad dideli pasiekimai visada susideda iš daugybės mažų sėkmių ir nesėkmių, po kurių Tu pasijusi daug stipresniu, kad viskas taip susiraizgę tarpusavyje, bet kartu tai ir viena visuma – Tavo gyvenimas, Tavo sėkmė.

Kad ir kas Tu bebūtum – didis mokslininkas ar turtingas ir gudrus verslininkas, kuklus įmonės tarnautojas ar šiukšlių surinkėjas – pirmiausiai esi Žmogus. Prisimink, kad kiekviena diena yra tokia tik viena, tad nieko neatidėliok – nepamiršk tarp daugybės rūpesčių kam nors pasakyti gerą žodį, paglostyti vaikui galvą ar nušluostyti ašarą nuliūdusiam, ištarti myliu... sustoti ir pauostyti gėlių, padovanoti šypseną praeiviui... Kas žino – gal čia ir yra tikroji laimė.