Pamečiau savo entuziazmą. Gal kas radot?
Visiems pasitaiko dienų, kai pabudus ryte net baisu pagalvoti apie varginančią darbo dieną, ir sulig ta minute dingsta bet koks entuziazmas, jėgos išsenka jau vidurdieny, o bent mažytės laimės apraiškos atidedamos rytojui... Taip, visiems tikrai būna tokių dienų, ir niekur nuo to nepabėgsi. Bet ką daryti, kai tokios dienos stoja į virtinę, tapdamos nepertraukiama kasdienybe?
Klausiame ne vieną dešimtmetį gydytojo praktikos turinčio Harmoningos asmenybės raidos asocijacijos (HARA) prezidento gydytojo psichoterapeuto Aido Giedraičio, kokios yra esminės pervargimo priežastys ir kas galėtų atgaivinti dingusį entuziazmą?
Išgirdęs, jog kava, energetiniai gėrimai ir kiti įvairūs stimuliantai yra vieni populiariausių energijos atgavimo būdų, A. Giedraitis šypsodamasis purto galvą: „Tai laikina ir neefektyvu,“ – tikina jis ir giliai atsidusęs bando papasakoti svarbiausius savo mokymų šia tema fragmentus.
Pasirodo, dažnai žmogus nė nesuvokia, kad jis išgyvena stiprų stresą, tačiau jau minėtų stimuliantų nuolatinis vartojimas, persivalgymas, konfliktai šeimoje dažniausiai ir yra pagrindinė streso bei nuovargio priežastis. O ką jau kalbėti apie savaitgalius, kurių metu atsipalaiduojama tik išgėrus nemažą kiekį alkoholio... Psichoterapeutas priduria, kad vienas iš esminių pervargimo ženklų yra entuziazmo praradimas arba atsirandantis cinizmas bei motyvacijos nebuvimas.
Šešių gyvenimo sričių dermė
A. Giedraitis esmine pervargimo ir entuziazmo praradimo priežastimi įvardija visų savo gyvenimo sričių nesuderinamumą. Anot psichoterapeuto, kiekvieno žmogaus gyvenime egzistuoja 6 pagrindinės gyvenimo sritys. Norint gerai jaustis, būtina rūpintis kiekviena iš jų. Taigi, aptarkime jas:
- Darbas. Kaip bebūtų gaila, daugelis žmonių nejaučia pasitenkinimo savo darbu. Dažniausiai taip nutinka esant dideliam atotrūkiui tarp darbo pobūdžio ir žmogaus asmeninių interesų, pomėgių, pagaliau asmenybės savybių. Tačiau tie, kas mėgsta savo darbą ir pasineria į jį beatodairiškai, rizikuoja apleisti kitas gyvenimo sritis. Kad ir kokią svarbią gyvenimo vietą užima darbas, nereikėtų aukoti viso savo gyvenimo tik jam. Ribotas darbo laikas sugalvotas ne veltui. Darbo krūvio ir laiko limitavimas daro akivaizdžią įtaką darbingumui ir bendrai darbuotojo sveikatai.
- Finansai. Ši gyvenimo sritis atskiriama nuo darbo. Neretai net ir turint mėgstamą, kūrybiškai tave puikiai tenkinantį darbą, galima susidurti su dideliais finansiniais sunkumais. Ir neverta neigti, kad vien iš idėjos gyventi yra sudėtinga – dideli finansiniai sunkumai labai kenkia žmogaus gyvenimo kokybei.
- Laisvalaikis. Šiai kategorijai priklauso visi jūsų pomėgiai bei bendravimas su draugais. Psichologas teigia, jog net ir tada, kai kitos gyvenimo sritys klostosi puikiai, neturint laiko ar galimybių kokybiškai leisti laisvalaikį, galima rimtai susirgti. Specialistas yra matęs atvejų, kuomet šeimai išsikrausčius į užmiestį, sušlubuoja visų šeimos narių sveikata. Iš pirmo žvilgsnio sunku atrasti nelaimingo gyvenimo priežastis. Rodos, ko šeimai trūksta? Puiki aplinka, sutvarkyti finansai... Tačiau neturėjimas savo pasaulėžiūrai adekvataus pašnekovo ilgainiui kaip reikiant ima slėgti.
- Tarpusavio santykiai. Tai bendravimas su antrąja puse, vaikais ar tėvais. Ši sritis labiau nei bet kuri kita yra subjektyvi. Nederėtų manyti, kad keturiasdešimtmetė netekėjusi dama yra nepatenkinta savo asmeniniu gyvenimu. Galbūt jos subjektyvioje tikrovėje yra visai atvirkščiai – pasirinkusi tokį kelią ji gauna daug privalumų, kurie jai svarbūs. Psichologas teigia, jog jo profesinėje praktikoje yra buvę daug atvejų, kuomet konsultuojant poras vienas iš partnerių skiria visą savo laiką darbui. Kaip bebūtų keista, dažniausiai tai neįvardijama svarbia santykių problemų priežastimi. „Aš nuolat bandau paaiškinti žmonėms, kad santykiai nėra tik natūralus ir savaime besivystantis procesas. Galite manyti, kad esu pragmatikas, bet savo klientams, įnikusiems į darbus, bandau paaiškinti, kad tarpusavio santykiai irgi yra verslas. Kiek investuosi, tiek pelno ir sulauksi. Juk visiškai neskyrus savo jėgų, laiko ar dėmesio firmos žlunga... Kartais man pačiam tenka pasakyti savo darbui „stop,“ ir grįžus vakare namo skirti visą dėmesį artimiesiems,“ – teigia A. Giedraitis. Tyrimai rodo, kad daug dirbančių ir retai namie būnančių tėvų vaikai kur kas daugiau linkę į narkomaniją. Dėl šių ir daugybės kitų priežasčių didžiausiose JAV korporacijose jau yra uždrausti viršvalandžiai, o skatinant bendravimą šeimose vadovų vakarėliai vyksta tik su šeimomis.
- Gyvenamoji aplinka. Ši kategorija apima visą mus supančią aplinką. Pirmiausia tai yra namai, tačiau jie nebūtinai turi būti prabanga dvelkianti oazė. Net ir jaukumas yra labai subjektyvus dalykas. Svarbiausia – kurti aplink save pačiam mielą aplinką, net jei tai būtų jauki netvarka...
- Egzistenciniai klausimai. Kiekvienas iš mūsų į šią kategoriją įtrauktume skirtingus dalykus: religiją, meditaciją ar filosofines tiesas. Psichoterapeuto teigimu, atitrūkimas nuo buities bent valandėlei yra be galo svarbi žmogaus gyvenimo dalis. Tiesos ir prasmės paieškos trunka visą gyvenimą, ir, tikriausiai, yra savaip reikšmingos skirtinguose gyvenimo laikotarpiuose. Ieškodamas pragmatikų palankumo, psichologas ir vėl pažeria statistikos. Pasirodo, šiuolaikiniame vadybos moksle, kur ypač svarbus laiko planavimas, paskaičiuojama, kad, siekiant efektyvumo darbe ir kitose gyvenimo srityse, viena valanda per savaitę egzistenciniams klausimams spręsti žmogui yra tiesiog būtina. Dar daugiau, vienareikšmiškai sutinkama, kad ši valanda galiausiai atsiperka netgi pinigine prasme – padeda išvengti netinkamų sprendimų.
O dabar kiekvieną šių sričių pabandykite įvertinti procentais – kiek esate jomis patenkinti? Šie rezultatai turėtų parodyti, kurioms iš jų turėtume skirti daugiau laiko ir pastangų.
Griaukime visuotinius stereotipus
Šiuos šešis komponentus psichologas lygina su šešialape gėle. Įsivaizduokite, jei vienas gėlės lapelis būna didesnis už kitus? Tuomet jis nulenktų visą gėlę. Svarbu suprasti, kad visos šios gyvenimo sritys gali būti vertinamos tik remiantis labai subjektyvios realybės principu. Jei žmogus vienoje iš jų gyvena kitokį nei visuomenės požiūriu teisingą gyvenimą, tai dar nereiškia, kad jo ta sritis netenkina. Kartais vertėtų tiesiog mažiau klausyti kitų patarimų, kaip derėtų gyventi. Kur kas naudingiau nuoširdžiai savęs paklausti: „Ar man pačiam yra priimtinas mano gyvenimas, ar darau tai, kas tiesiog yra visuotinai normalu?
Norėdamas veikti – nesiteisink
Svarbu pabrėžti, jog kartais žmogus bando pateisinti tam tikras savo gyvenimo sritis, nes bijo keisti savo gyvenimą arba nemato išeičių, kaip tai padaryti. Gyvenime mes nusiviliame daugybę kartų. Taip pamažu dingsta entuziazmas siekti to, ko iš tiesų norime. Tuomet bandome šią nesėkmę kompensuoti (kaip jau minėjome straipsnio pradžioje) persivalgymu, alkoholio vartojimu ir t.t...
Labai dažnai pirmąja sėkmės priežastimi tampa teisingas tikslo išsikėlimas. „Dažnai tenka sutikti žmogų, kuris sako, kad kažko nori, tačiau nežino – ko. Greičiausiai giliai viduje jis nieko nenori,“ – teigia A. Giedraitis.
Klausiame bendrosios praktikos gydytojo Giedriaus Tytmono, kokie esminiai gyvenimo aspektai daro įtaką darbingumo sumažėjimui ir entuziazmo praradimui? Medikas tikina, kad pastaruoju dešimtmečiu pasikeitęs žmonių gyvenimo būdas padarė svarbių pokyčių sveikatos problemoms bei darbingumui. Pasaulio globalizacija ir pašėlęs gyvenimo tempas sukelia tokias sveikatos problemas kaip metabolinis sindromas, hipodinamija, žalingi mitybos įpročiai, nuolatinis fizinis ir emocinis stresas, savalaikio poilsio nebuvimas...
Norint išvengti visų šių sutrikimų, pirmiausia gydytojas pataria išmokti skirti darbą nuo poilsio. Pastarasis turėtų būti įvairus: ne tik šventės prie valgiais nukrauto stalo, bet ir paprasčiausias pasivaikščiojimas gamtoje, gryname ore, pasivažinėjimas dviračiais, maudynės ir t.t.
„Tačiau visada reikia atkreipti dėmesį į tai, kokia yra darbingumo ir entuziazmo praradimo priežastis? Minėti požymiai gali būti tik kitų sisteminių ligų pasekmė. Kita vertus – entuziazmo praradimas gali būti ir dominuojanti problema. Tuomet tai susiję su nuovargiu ar depresija,“ – teigia G. Tytmonas.
Gydytojas sako, kad stresas organizmui gali būti ir naudingas, ir žalingas. Tai priklauso nuo streso intensyvumo, jo trukmės ir organizmo atsparumo. Nedidelis stresas skatina organizmo gyvybines funkcijas bei grūdina, o didelis streso kiekis atvirkščiai – gali išbalansuoti organizmą ir sukelti rimtus sveikatos sutrikimus.
Klausiame mediko nuomonės apie įvairių stimuliantų vartojimą darbingumui didinti. G. Tytmonas atsako, jog vienareikšmės nuomonės apie stimuliantų poveikį žmogaus organizmui nėra, bet dauguma medikų pritaria nuomonei, kad stimuliantų pagrindinės veikliosios medžiagos veikia organizmą kaip stresoriai, kurie pasireiškia širdies ritmo, kraujospūdžio, kvėpavimo, raumenų tonuso, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčiais, judesių koordinacijos pakitimais. Pamažu nuo jų išsivysto euforija, baimė, frustracija, todėl ilgalaikis stimuliantų vartojimas kenkia žmogaus organizmui ir sukelia priklausomybę. Tačiau trumpalaikis stimuliantų vartojimas tam tikrose gyvenimo situacijose išties padeda atlikti svarbias užduotis.