Sėkmės ir nusivylimų sinusoidė

2011-06-25 21:38Kategorija: Atrask saveAutorius: Rūta Mykolaitytė
Sėkmės ir nusivylimų sinusoidė

Visas žmogaus gyvenimas susideda iš ciklų. Po nevilties akimirkų dažnai išaušta šviesesnis rytojus. Ir atvirkščiai, laimės akimirkas kaip tyčia – ima ir kas nors apjuodina. Tačiau labai dažnai išgyvendami sunkų periodą tarsi pamirštame, jog prieš tai buvo ir šviesių dienų. Tuomet sunku patikėti, kad ateitis bus kitokia, nei dabartinė situacija. Taigi, šį kartą pakalbėsime apie gyvenimo sinusoidę: pakilimus ir nuosmukius. Apie tai, kaip ištverti sunkias gyvenimo akimirkas ir nepasitraukti iš esamos veiklos, kaip neužmigti „ant laurų,“ kai išties sekasi, ir save motyvuoti judėti toliau?

Liūdėti verta

Apie sėkmes ir nesėkmes klausiame Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologės – psichoterapeutės Daivos Balčiūnienės. Specialistė paaiškina, kad nesėkmė – tai susiklosčiusios situacijos neatitikimas mūsų lūkesčiams. Todėl nesėkmės jausmą galėtume prilyginti netekčiai, kuomet esame priversti atsisakyti tam tikrų svajonių. O netektis susideda iš tam tikrų etapų. Iš pradžių dažnai neigiame tai, kas nutiko, ir nenorime susitaikyti su nesėkme. Vėliau išgyvename tam tikrus jausmus: pyktį, nusivylimą, netgi norą keršyti.

Psichologė tikina, kad visiškai normalu į nesėkmes reaguoti liūdesiu arba pykčiu. Todėl tokie aplinkinių patarimai: „Nepyk, nekreipk dėmesio, viskas praeis“ dažniausiai tampa beverčiais. Neneigiant jausmų jie greičiau ir išnyksta. O užgniaužtos emocijos, neišspręsta krizė turi tendenciją viduje kauptis. Vėliau tokie „užsilikę“ jausmai gali pasireikšti įvairiomis baimėmis, nepasitenkinimu aplinka, netgi paranoja.

Tai ką daryti? Būtina atrasti konstruktyvių būdų tvarkytis su savo jausmais. Pravartu pasikalbėti su artimu žmogumi, pasportuoti, užsiimti mėgstama veikla ar pasikonsultuoti su psichologu. Na, o emociškai išsiliejant ant aplinkinių problema gali tik dar labiau paaštrėti...

Sėkmės skonis nusveria pralaimėjimo kartėlį

„Taip pat be galo svarbu mokytis iš savo nesėkmių. Budizmo religijoje sakoma, kad mes neturime nei draugų, nei priešų. Visi sutiktieji yra mūsų mokytojai,“ – teigia D. Balčiūnienė. Nevenkite klausti savęs, kiek ta situacija buvo nulemta aplinkybių. Gal mažai galėjome ką pakeisti?

Tyrimais nustatyta, jog žmonės, dažniau patiriantys sėkmę, labiau pasitiki savimi, turi daugiau motyvacijos imtis naujos veiklos ir mažiau bijo nesėkmių. Paradoksalu, bet patyrusieji sėkmės skonį geriau žino ir pralaimėjimo kartėlį. Tačiau, anot minėtojo tyrimo, nesėkmės taip stipriai nenuvilia, kaip gerai motyvuoja patirta sėkmė.

Sėkmės jausmas ypač svarbus augančiam vaikui. Labai svarbu tėvams ir mokytojams ne tuščiai jį girti, o skatinti. Mažylis turi girdėti daugiausiai pagyrų tuomet, kai įdeda pastangų. Tai jam padeda potencialai augti, vaikas ima geriau save vertinti ir tampa laimingesnis.

Lietuviai nemoka džiaugtis

Pavojinga kategorija laimės paieškoms tampa, berods, viską savo gyvenime pasiekę žmonės. Tyrimai rodo, kad tokių žmonių depresijos lygis yra kur kas aukštesnis. Jie sunkiau priima ir netikėtumo, naujumo pojūtį. Tiesą sakant, nepriteklius kokioje nors gyvenimo srityje verčia labiau stengtis. Viską turėti ir būti lydimam tik sėkmės yra nesveika. Taip prarandamas pats gyvenimo pojūtis. Psichologė mano, kad lietuviai nemoka džiaugtis juos užklupusia sėkme. Mumyse dažnai esti daugiau baimės, nei džiaugsmo, todėl aplankius sėkmei pradedame bijoti. Močiutės dažnai bara savo anūkus: „Nesijuok ryte, nes vakare verksi.“ Tokia nuostata neteisinga. Visų pirma turime išmokti pasidžiaugti savo sėkme (ne tik girtis, bet nuoširdžiai savyje patirti šį jausmą).

Sėkmę kursto realūs norai

Sėkmė rečiau aplanko tuos, kurie bet kokia kaina vengia pokyčių. Pasikeitimas gali būti teigiamas arba negatyvus. Nenorėdami kažko savo gyvenime keisti, tik sąlyginai gerai jaučiamės. Be abejo, norint keistis, reikia turėti motyvą, tačiau nereikia bijoti siekti ir kokybiškesnio gyvenimo. „Nuoširdžiai paklauskite savęs, ko norite iš gyvenimo, o jau tuomet mąstykite apie tai, ką galite padaryti, kad jūsų norai išsipildytų. Paradoksalu, bet žmonėms yra gana sunku atsakyti sau, ko jie iš tiesų nori...“

Godumas

Kartais žmonės tampa godūs sėkmei. Psichologė prisimena pasaką apie bobą, kuri, gavusi geldą, užsimano karietos, o vėliau ir rūmų. Taip gimsta perdėtas azartas, ir galima tapti priklausomu nuo sėkmės. Didelės, netikėtos sėkmės atveju keičiasi ir žmogaus asmenybė.

Tačiau labiausiai žmogų keičia pinigai ir valdžia. Tai įrodo milžiniškas sumas loterijoje laimėjusių žmonių istorijos. Tokiais atvejais tampa nebesvarbios senosios taisyklės, pagal kurias buvo gyvenama iki šiol, o palaipsniui susikurti naujoms neužtenka laiko. Žmogus pasimeta, dažnai elgiasi neadekvačiai. Anot psichologės, stresą kelia ne tik negatyvūs, bet ir teigiami dalykai. Todėl svarbu numatyti savo elgesį tiek sėkmės, tiek nesėkmės atveju.

Taigi, prisiminus sinusoidės principą, į savo sėkmes ir netektis lengviau žvelgti iš laiko perspektyvos. Juk dabartinė situacija tėra tik atspirties taškas ilgame laimėjimų ir nusivylimų kelyje.

Apie bandymus pagauti sėkmę ir išmoktas nusivylimų pamokas kalba garsus krepšinio veteranas Sergejus Jovaiša:

„Manau, mano karjera ir, apskritai, visas gyvenimas yra sėkmingas. Tiesiog susiklostė daug palankių aplinkybių. Ko gero, tai likimas, kuris po daugybės ieškojimų atvedė mane į teisingą kelią. Kaip žinote, didžiąją mano gyvenimo dalį užėmė krepšinis. Kai buvau vaikas, patiko visos sporto šakos, tačiau sykį mokytojas įsakmiai paragino nesiblaškyti ir susitelkti ties viena sporto šaka. Sakė, kad įžvelgia manyje potencialą, ir tai labai paskatino stengtis. Taip atsidūriau Anykščių komandoje, o vėliau – „Žalgiryje,“ kur praleidau daug savo gyvenimo metų...

Baigęs sportininko karjerą patyriau išties nelengvą gyvenimo periodą. Turėjau tarsi iš naujo apsispręsti – kuo noriu ir galiu būti. Kurį laiką dar stengiausi nenutolti nuo sporto: dirbau krepšinio treneriu Vokietijoje, bandžiau prisidėti prie laidos „Krepšinio pasaulyje“ rengimo, bet tuo metu negavęs gerų pasiūlymų, susijusių su didžiuoju sportu, pasukau kitu keliu. Laimei, sportuodamas neapleidau mokslų, tad ekonomisto diplomas pravertė net po daugelio metų. Sporte negali būti silpnų ar susitaikančių su pralaimėjimu žaidėjų. Tokie iškart „išspiriami“ į užribį. Todėl galiu drąsiai teigti, jog būtent sportas mane užgrūdino, išugdė „geležinę“ valią ir kantrybę siekti užsibrėžtų tikslų. Tuomet žengdamas pirmuosius jau kitokios karjeros žingsnius supratau, kad mėgstu organizacinį darbą. Taip atsidūriau Anykščių savivaldybėje, kur šiuo metu einu mero patarėjo kultūros, turizmo ir sporto klausimais pareigas.

Kalbant apie sėkmę, galiausiai supratau, kad žmogui yra labai svarbu suvokti savo galimybių ribas, nenuvertinant sugebėjimų, tačiau ir nesigiriant, nesipuikuojant tuo, ko padaryti negali. Aš ypač vertinu protingus žmones, sugebančius mokytis iš padarytų klaidų. Tik taip įmanoma panaudoti visą savo turimą potencialą ir išvengti kvailų nesėkmių. Jaunystėje jau reikia mokytis atvirai priimti pasaulį, stebėti jį ir ugdyti savyje kritišką mąstymą. Aš žmogaus gyvenimą prilyginčiau lipimui daugybę kartų ant liepto, kurio apačioje – tamsus vanduo, o šalimais – žydinti pieva. Mes nuolat balansuojame tarp šių kraštutinumų, tačiau įkritę į šaltą vandenį negalime pamiršti, jog egzistuoja ir kita gyvenimo pusė.“