„Tai, kad tu nemyli, reiškia ne tai, kad tavyje nėra meilės, o tik tai, kad tavyje yra kažkas, trukdantis mylėti... Tavo siela pilna meilės, bet ji negali atsiverti, nes tavo nuodėmės jai trukdo...“ Levas Tolstojus.

Kas yra meilė? Žodis, jausmas, veiksmas? Labai svarbu, kaip jūs suprantate žodį “meilė?” Ką įdedate sakydami kitam žmogui žodžius: „Aš tave myliu!” Tai gali reikšti, kad esu sužavėtas tavo grožiu, esu geros nuotaikos arba planuoju bendrą ateitį. Manau, meilę geriausia sieti su veiksmu, nes sakydami tą žodį mes įsipareigojame vienas kitam.

SKIRTINGI MEILĖS PAVIDALAI

Savo gyvenime jaučiau skirtingas ,,meiles.” Buvo merginų, dėl kurių galėjau padaryti viską ir labai daug dariau. Bet, kiek pamenu, tokios mano pastangos gąsdindavo kitą žmogų ir net atstumdavo jį. Dabar suprantu, kad tai buvo labiau emocijos, o ne jausmas – įsimylėjimas, bet ne meilė. Aš troškau sukurti glaudų ryšį, kontaktą, tapti įvertintu. Aš norėjau užkovoti žmogų, savo dėmesiu pririšti jį prie savęs. Ir dabar aiškiai suvokiu, kad tokie santykiai nesukurtų mums laimės!

TIKROSIOS MEILĖS PAIEŠKOS

Tikroji meilė – tai visų pirma atsakomybė už kitą žmogų. Kai mes mylime žmogų, mielai prisiimame atsakomybę už jį. Mes dalinamės ir sėkme, ir nesėkme. Atsakomybė šiuo atveju reiškia būti pasiruošusiam priimti ne tik džiaugsmą, bet ir skausmą. Jautriai reaguoti į mylimo žmogaus poreikius ir norėti bei stengtis patenkinti šiuos poreikius. Mums reikalingi kiti žmonės, jų dėmesys ir pagalba. Svarbiausia sąlyga – kad pagalbos nebūtų per daug, kad ji netaptų diktatūra, kad mes patys liktume savo gyvenimo šeimininkais ir kūrėjais.

Kartais didelė ,,meilė“ įkalina ir atima iš mūsų laisvę. Žmogaus noras visur padėti ir žodžiai: ,,Aš gi tave myliu,” ima erzinti kaip ir juos sakantis žmogus. Tokios meilės aš vengiu. Tai labiau panašu į įsibrovimą į MANO gyvenimą, mano asmeninės erdvės pažeidimą.

KELIAS MEILĖS LINK

Pirmiausia reikia išmokti duoti tai, ko reikia, ir tiek, kiek reikia. Reikia mokytis jausti kitą žmogų ir jo poreikius. Tai nėra lengva, nes daugelis net savęs nejaučia ir nesupranta. Gal būtent todėl ir sakoma: ,,Tam, kad pamiltum kitą žmogų, reikia pirmiausia mylėti save. Tam, kad pajaustum kitą žmogų, reikia išmokti jausti save.” Tik nedaugelis aiškiai jaučia, ko nori, ir stengiasi sau tai duoti. Dauguma save (ir kitus) įsivaizduoja tik kaip instrumentą tikslams siekti.

Meilė sau – tai savęs ir savo norų jautimas ir atitinkamas elgesys! Mylėdami save tampame autentiška ir subalansuota asmenybe. Tokį žmogų lengviau ir kitiems mylėti, nes galima lengviau pajausti, ko jis nori ir kas daro ji laimingu. Taip gimsta brandūs ir atsakingi santykiai tarp brandžių ir atsakingų žmonių! Už savo pasirinkimą meilėje mes mokame atitinkamą kainą. Būtent savo veiksmais įrodome savo jausmus. Mylinti motina už savo vaiko laimę atiduotų viską. Aukojimasis savo vaikui ir jo norų pildymas daro motiną laimingesne, o meilę stipresne. Ir kuo daugiau mes skiriame laiko ir energijos žmogui, esančiam šalia mūsų, tuo stipresnė būna meilė!

ATSAKINGA MEILĖ

Pateikdamas meilės kaip atsakomybės formą susimąsčiau apie sažiningą elgesį su savimi ir savo jausmais. Kartais būna sunku atskirti meilę nuo draugiškumo. ,,Amerikietiškasis” etiketas moko visiems šypsotis ir kitais domėtis, tačiau kas už tokio elgesio slypi? Ar jis pasiruošęs toliau tęsti šį ryšį? Ar jis pasiruošęs duoti kažką daugiau?

Man skaudu matyti daug paviršutiniškai bendraujančių žmonių, kai domėjimasis kitu asmeniu, apkabinimas ir net seksas tampa gero elgesio forma, už kurių vietos tikrajam jausmui nelieka... Man toks elgesys netinka! Aš neprivalau būti mielas žmogui, kuriam nieko nejaučiu. Man svarbu, kad būtų tikrumas tarp žmonių. Noriu būti sąžiningas su savimi ir adekvačiai elgtis. Rodyti žmogui dėmesį iš jausmo, o ne iš mandagumo! Tokie santykiai yra tikroviški. Jie ugdo atsakingą požiūrį į žmogų, kuris vėliau perauga į meilę…