Kaip valdyti atmintį

2011-06-18 15:59Kategorija: Minties galiaAutorius: Rūta Mikolaitytė
Kaip valdyti atmintį

Turbūt neįsivaizduotume savo gyvenimo be atminties. Ji saugo visas mūsų patirtis. Jos dėka suvokiame savo ryšį su praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Atmintis neabejotinai padeda mums mokytis, dirbti, bendrauti bei apskritai suvokti mus supantį pasaulį. Tačiau turbūt daugelis iš mūsų esame susidūrę su reiškiniu, kuomet tam tikros informacijos ar net kažkokio gyvenimo periodo negalime prisiminti. Kodėl taip nutinka bei kaip apskritai galime daryti įtaką savo atminčiai?

Transpersonalinis psichologas, asociacijos „Visas pasaulis manyje“ prezidentas, bei
asmenybės ugdymo ir koučingo treneris Marius Daugelavičius teigia, jog, nepaisant daugybės teorijų, iki galo nėra išaiškinta, kaip tiksliai veikia atmintis. Vieni teoretikai teigia, kad atmintis pasiskirsto kūne, kiti – kad smegenyse, treti – jog tai pasąmonėje susitelkianti informacija.

Tačiau dauguma iš mūsų esame susidūrę su keistu reiškiniu, kai, regis, iš atminties visiškai „išsitrina“ tam tikras gyvenimo periodas. Pasak psichologo, greičiausiai tai gali reikšti, jog tas periodas žmogui buvo ypač sunkus. „Dažniausiai mes neprisimename, ko nenorime prisiminti. Žmogus tarsi priverčia save iš atminties „ištrinti“ diskomfortą sukeliančias mintis. Tai apsauginė reakcija, sauganti žmogaus sąmonę nuo „perdegimo,“ – teigia psichologas, žmogaus būsenas lygindamas su elektros lempute, kuri, gavusi per daug įtampos, perdega. Taip gali nutikti ir su žmogumi.

Specialistai teigia, jog primirštus gyvenimo periodus į atmintį galima susigrąžinti. Tam gali pasitarnauti nuotraukos, daiktai, kitų žmonių pasakojimai, kurie suaktyvina atmintį. Tačiau, esant didesniems atminties sutrikimams, visada pravartu kreiptis į specialistą. Psichologas M. Daugelavičius sako, jog hipnozės metu žmogus atsimena viską. „Yra buvę eksperimentų, kuomet užhipnotizavus, pavyzdžiui, statybininką jis atsimindavo, kaip atrodė prieš dvidešimt metų pastatyto namo plytos.“

Klausiame psichologo, kodėl taip svarbu prisiminti visus savo gyvenimo periodus? Specialistas mums paaiškina, jog svarbūs gyvenimo įvykiai „nusėda“ mumyse ir daro didelę įtaką tolimesniam gyvenimui, net jei jų neprisimename. Tačiau užmirštų įvykių įtakos mes nesuvokiame, todėl negalime jų valdyti ir kažkaip apsisaugoti. O tai pakankamai pavojinga. Psichologas teigia, kad mūsų pomėgius, antipatijas bei įpročius taip pat lemia praeities įvykiai. Paprašytas pateikti pavyzdį M. Daugelavičius pateikia labai paprastą situaciją: žmogus, kadaise miške užpultas vilko, gali teigti apskritai nemėgstantis gamtos, net jei to įvykio ir neprisimena.

Taigi, išvada akivaizdi: nemalonios praeities patirtys ne tik blokuoja žmogaus atmintį, bet ir nulemia elgesį bei tolimesnius pasirinkimus.

Kalbant apie atmintį dažnai kyla klausimas, ar atmintis turi kažkokį limitą. Psichologas teigia, kad žmogus savo gyvenime fiksuoja viską, ir tai įrodo hipnozės seansai. Na, o kasdienybėje mes prisimename reikšmingus ir daugiausiai emocijų keliančius dalykus. Šiuo atveju, didesnė reikšmė tenka ne atminčiai, o dėmesio koncentracijai. „Įsivaizduokite dėmesį tarsi prožektorių – kur jį nukreipsite, ten ir koncentruosis šviesa arba, šiuo atveju, jūsų dėmesys. O visa kita aplink lieka tamsu,“ – teigia M. Daugelavičius.

Norintiems lavinti savo atmintį psichologas pataria susitelkti tik ties reikšmingais dalykais ir vėliau juos jungti tarpusavyje, kad būtų galima suprasti kontekstą. „Nerealizuojama informacija tarsi „užsikemša“ galvoje ir trukdo mums priimti naujas žinias,“ – sako specialistas ir tikina, kad geriausiai prisimename informaciją, kurią kažkokiu būdu susiejame su veiksmu. Sakoma, kad atmintis nėra susijusi tik su smegenimis ir neuronais. Kūnas taip pat turi atmintį. Tam tikri pojūčiai dažnai sukelia prisiminimus.

Taip pat svarbu suprasti, kad naują informaciją mes priimame pagal jau susikurtus realybės suvokimo konstruktus. Tai reiškia, kad dažnai žmogus ignoruoja informaciją, kuri neatitinka jo įsivaizduojamos realybės. Tačiau jei ta informacija patenka į atmintį per žmogaus suvokimo filtrus, tuomet ji įsimenama kur kas geriau. Dėl šios priežasties kartais verta įsigilinti ir į reiškinius, kurie mums atrodo ne visai teisingi. Galbūt iš pirmo žvilgsnio atrodantys absurdiški dalykai mus praturtins ir praplės suvokimo ribas.

Kalbėdamas apie atmintį psichologas pamini ir kitą, su šiuo reiškiniu susijusį dalyką – dėmesį. Pasirodo, dažniausiai žmonės turi problemų ne su atmintimi, o su dėmesio valdymu. Kokybinė dėmesio išraiška – tai sugebėjimas koncentruotis ties vienu objektu ir kurį laiką išlaikyti dėmesį ties juo. Tai yra labai svarbu, bandant įsiminti tam tikrus dalykus. Džiugu girdėti, kad šį įgūdį, anot psichologo, galima lavinti.