Kur ta laimė?

2011-06-04 20:20Kategorija: TobulėjimuiAutorius: Rūta Kapočiūtė
Kur ta laimė?

Dievas, pasirodo, labai gudrus. Jis paslėpė laimę taip arti, kad nė už ką neatspėtum, kur ji yra!

Kas yra laimė? Kodėl vieniems sekasi, o kitiems – ne? Nuo ko priklauso mūsų poelgiai ir veiksmai? Šiais klausimais domisi kiekvienas iš mūsų ir ieško atsakymų į juos. Mes visi norime būti laimingi, ir laimės siekiame pačiais įvairiausiais būdais. Laimę suvokiame taip pat visi skirtingai. Tai priklauso nuo susiklosčiusių aplinkybių. Sėkmės suvokimą dažnai paveldėjame iš savo šeimos rato, artimųjų…

Susivok, ko pats nori

Laimė – tai būsena, lydima tauriausių jausmų, kupina gyvenimo energijos. Laimingas žmogus sugeba save realizuoti. Jis suvokia save kaip nepriklausomą ir savarankišką asmenybę, kuriai nereikia kitų patarimo ir pagalbos. Kai jautiesi ramus, sutari su savimi, palankiai vertini aplinkinius, pats laimingesnis esi. Tau viskas sekasi! Ko reikia žmogui, kad būtų laimingas? Šventų tiesų arba taisyklių be išimčių nėra. Kiekvienas žinote pasaką apie „Auksinę Žuvelę“. Joje geros širdies senukas pagauna auksinę žuvelę ir ją paleidžia. Priežastis kokia? Senukui pagailo auksinės žuvelės. Priešingai, jo žmona - pikta, reikli ir be galo gudri persona! Iš savo vyro gaudavo viską, ko tik užsigeisdavo. Tačiau vieną dieną ji užsimanė (ko galėjo geisti tik Aukštesnės jėgos), kad auksinė žuvelė vykdytų jos norus ir pageidavimus. Viskas baigėsi prie suskilusios geldos…

Pasąmonės stebuklai

Kelias į laimę gyvena pačiuose mumyse ir priklauso nuo mūsų pačių mąstymo būdo. Problemų galėtume išvengti, jeigu išmoktume naudotis pasąmonėje glūdinčiais stebuklais. Medituojant arba miego metu pasąmonė mums pateikia genialių idėjų. Taip Mendelejevas sukūrė savo garsiąją lentelę, J.S. Bachas išvydo savo garsiąsias simfonijas. Tokiu būdu buvo sukurta siuvimo mašina, o Archimedas, atsipalaiduodamas vonioje, išrado žymiąją Teisės teoriją. Eriksonas savo pasąmonę pritaikė psichologijos procese, neįtikėtinus ir nuostabius triukus išbandydamas su žmogumi. Jis kreipdavosi į paciento pasąmonės pasaulį, o ne į jo žinojimą. Žmogus net nesuprasdavo, kodėl pasveikdavo. Įžymusis psichologas Miltonas Eriksonas sugebėdavo stebuklingu būdu valdyti savo pasąmonę. Prieš miegą save užprogramuodavo, kad naktį parašys straipsnį. Nubudęs anksti ryte, šalia rašomosios mašinėlės rasdavo jau parašytą straipnį. Psichologas negalėdavo blaiviu protu paaiškinti - kaip, kada ir ką parašė ! Siųsdavo tuos straipsnius į redakcijas, paskui juos skaitydavo žurnaluose, kiekvieną kartą sužinodamas kažką naujo. Galėtume vardinti ir vardinti... Žmonės mano, kad atsitiktinai šovusios mintys į galvą yra gryna nesąmonė. Netiesa. Jos kyla iš mūsų pasąmonės. Per jas žmogus gauna vertingos informacijos. Tai ženklas, kad situacija gali pasikeisti. Gyvenimas įgauna naują prasmę! Mintys, kurios blaško mūsų dėmesį, kurios ateina kaip įsibrovėlės pačiu netinkamiausiu laiku, kai įtemptai dirbame ar miegame, gali būti lemtingomis. Reikia mokėti tik įsiklausyti, ką mūsų mintys nori mums pasakyti.

Mąstyk teigiamai!

Pasąmonėje kaupiasi visa mūsų patirtis. Per ją ateina praregėjimas ir savirealizacija. Ateina suvokimas, kad galime tapti protingesniais, turtingesniais iš vidaus. Sąmoningas protas veikia priešingai: stengiasi viską kontroliuoti, įforminti ir „sudėlioti į savus stalčiukus“. Tai susiję su vidiniu nerimu, nepasitikėjimu savo jėgomis ir prigimtimi. Ir jeigu mes negalvosime apie gerus dalykus, o mąstysime apie nelaimes, vargus, kurie laukia ateityje, analizuosime klaidas, laimės neturėsime...

Ar teko girdėti istoriją apie žmogų ir tigrą? Jeigu ne, vertėtų suklusti... Vieną nekaltą žmogelį persekiojo tigras. Bėgdamas žmogus krenta į bedugnę, tačiau netyčia užsikabina už medžio šakos, kuri kyšo ant uolos. Taip ir lieka kaboti. Žvelgdamas žemyn mato, kad ant bedugnės krašto jo tyko dar vienas tigras. Šalimais iš urvelio, esančio šakoje, išbėga pelytė ir ima graužti šaką. Kai lieka tiek nedaug, kad ji lūžtų, žmogus priešais savo akis pamato augančią žemuogę, nuskina ją ir suvalgo. Šioje vietoje istorija nutrūksta: paprastai jokios interpretacijos nesulaukiame, ir kiekvienas žmogus ją interpretuoja savaip... Tarkim, vieni suvokia, kad visas mūsų gyvenimas – vien kliūtys ir vargai, o laimės tėra tik keli trupiniai... Tačiau paties žmogaus mintys visomis išgalėmis prieštarauja tokioms niūrioms mintims apie gyvenimą. Ir suprasti lengva: pirmasis tigras – tai praeitis, nuo kurios jis visomis išgalėmis stengiasi pabėgti, antrasis tigras – tai ateitis, kurios žmogus bijo, šaka – tai pats gyvenimas, o maža pelytė – bėgantis laikas. Maža žemuogė – tai tikrasis įkvėpimas, kuris užvaldo žmogų. Ir tą akimirką ateina praregėjimas. Su dabartimi nėra susiję nei praeitis, nei ateitis. Vadinasi, nėra jokių baimių ir kančių. Egzistuoja tik nuostabi ateitis, kuri gali tęstis amžinai. Froidas teigė, kad pasąmonėje nėra praeities ir ateities... Tik per patirtį, asmeninius išgyvenimus mums atsiveria nauji keliai, keliai į kūrybą. Mes tampame laimingesniais.

Gyvenk čia ir dabar

Pasaulis surėdytas tinkamai – taip, kaip reikia. Nereikia stengtis jo keisti. Palikite jį ramybėje. Geriau užsiimkite savimi . Kiekvienas turi suvokti, kad pasaulis nėra idealus. Jis negali atitikti kiekvieno skirtingą gyvenimo suvokimą. Nustokime gailėtis praeities, jaudintis dėl ateities. Atsipalaiduokime ir imkime labiau pasitikėti savo jėgomis. Pasinerkime į savęs pažinimą, užsiimkime kūryba. Siekime kažko naujo.

Laikas sugrįžti į savo gražią, vienintelę ir nepakartojamą realybę. Prisilieskime prie nesugadintos gamtos. Turbūt tuo ir žavus mūsų pasaulėlis, kad kas dieną vis kitoks J